Žiema užšaldė gyvastį, atėmė iš manęs vienintelę paguodą - rudenį, o dabar stengiasi išplėšti ir visą kitą. Grįžo lengva depresija, melancholija ir sarkazmo dozės. Velniop. Pasiduodu tam, nes neturiu valios. Arba tiesiog to noriu. 

Ir gerai. 

Apatija, kurią nesenai niekinau, stovi prie durų. Iš vidaus pusės. Senai įsileidau, tik ieškau tinkamos vietos ją įkurti. Garbingiausiems svečiams suteikiamos aukščiausios klasės privilegijos. 

Už paniekas jau atsiprašiau. Kasnakt tysom vienoje lovoje, kartu kaip maldas kartojam Keruako žodžius, bet nuo per didelio galvojimo prasideda prievarta. 

Klausimas - ir koks gi seksas su apatija? 

Skausmingas. Vedantis iš proto. Šiza. Imi matyti tai, ko nėra. Bet ne akimis. 

Laimė nusivylė ir apkaltino neištikimybe. Išėjo. 

"Kiekvienas iš mūsų gyvenime turėtų nors kartą patirti sveiką, net nuobodžią vienatvę <...>"