Keisti laikai.
Kažkur naktimis valkatavau Londone. Gatvės atrodė vienodos, o pats miestas - mažytis. Dažnai grįžusi į vieną iš skvotų jaučiau dežavu. Žinojau, kad prieš tris dienas viskas vyko panašiais scenarijais. Mano džiaugsmui, tuomet miegoti nebuvo taip šalta. Bet kas toliau?
Keisti ir skirtingi žmonės. Nesuprantamos kalbos. Džiaugsmas. Nauji broliai ir seserys.
Sakė rašyti ir apie kitus miestus. Bet skaudu ir sunku.
Ilgai nelaukiau ir viską keičiau. Grįžau. Ėjau ir jaučiausi kaip grįžusi trimis metais atgal. Oras, kalbos, žmonės, pastatai. Kaip grįžusi trimis metais atgal į visiškai nežinomą miestą. Bac. Sapne suvokimas, jog nebepažįstu net gimtojo senamiesčio.
Kaip ir savęs.
Ir vistiek drįstu nuvertinti kažką kitą. Vadinti mažu.
Nes viskas pabosta. Per greit. Pajaučiu tai, kas ne mano. Todėl be gailesčio keičiu. Ir ieškau vis naujo. Su viltimi kada nors rasti.
Ratas. Sumaištis.
Dienos trikdo, maišo mintis ir jausmus, naktys dvelkia ramybe. Kai kurios dainomis ir juoku.
Bent namai atrodė šilti ir jaukūs.
Baigėsi pykčiai ir nemiga (sapnai vis dar šizos, vis dar maišosi, vis dar kraupūs). Gyvenimas vargina. Maloniu nuovargiu.
Ratas.
Lauk smūgio žemyn.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą