Puikus
nuostabus
neįtikėtinas
nepaprastas,
dėl tavęs aš kartoju.
Kaip paprasta, juvenališka
kaip įžeidžiai tai skamba?
Tiesa
Man kartais sunku apibūdinti tave
žvelgiant į akis
priblokštai tavo skruostų žydėjimo
aš pasiklydusi tavo sode.
Tu daugybė smulkmenų, kurias apibūdina mirštantis rašiklis.
Tu stiklinė vandens po dienos, kurią praleidau ant savo
kojų,
tu sprogstančios žvaigždės ir bundantys milžinai.
Lietingi vakarai ir rūko pažadai.
Tu duonos traškesys tarp mano dantų ir numalšintas troškulys,
su tavimi aš nugalėčiau Sacharą.
Tu citrinos gaiva mano arbatos puodelyje ir medus
mano gerklėje,
mano ramybė,
Tu įtrūkusios knygos nugarėlė, barstanti tolyn
neišsakytas istorijas,
Tu miegi iki vidurdienio ir nubundi kai sninga.
Tu
mano.